Puslapis kraunamas...
Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print english
 

Aktualijos

Visuotinis girininkų suvažiavimas

2004-06-25

Šiandien, birželio 25 d., Vilniuje, sporto, pramogų ir verslo centre „Forum palace“, vyksta Lietuvos miškininkų sąjungos visuotinis girininkų suvažiavimas. Jo dalyvius pasveikino laikinai einantis šalies Prezidento pareigas Artūras Paulauskas, laikinasis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, aplinkos ministras Arūnas Kundrotas. Po ataskaitos apie Girininkų bendrijos tarybos veiklą ir diskusijų numatyta priimti suvažiavimo rezoliucijas, pristatyti Girininkų bendrijos įstatų pataisų projektą, išrinkti naują Girininkų bendrijos tarybą.

„Neįmanoma išvardyti visos miškui ir visuomenei svarbios veiklos, kurią atliko ir ateityje turės atlikti girininkas. Jis visada buvo ir bus vienas svarbiausių asmenų ne tik įgyvendinant miškų ūkio politiką, bet ir kaimo bendruomenės veikloje“, – savo kalboje pažymėjo Algirdas Brazauskas. Rašytinės žinios apie girininko profesiją mus pasiekia dar nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų. 1567 m. išleistas Girininkų įstatymas įpareigojo girininką, atvykus į girininkiją, kartu su jam pavaldžiais varovais, sekėjais, medininkais apjoti girios ribas, apžiūrėti vadinamuosius ostupus (dabartine kalba – eiguvas), surinkti apie juos žinias ir vėliau prižiūrėti, kad nebūtų daroma žala žvėrims, drevėms, medžiams. Girių ir jų turtų apsaugai sustiprinti buvo skiriami šauliai. Didžiojo kunigaikščio girios buvo padalytos į 11 girininkijų. Nors sukantis Laiko ratui keitėsi šalies miškų plotai, tačiau miškininkų misija praktiškai nepasikeitė. Kaip ir ankstesniais laikais, taip ir dabar svarbiausia jų priedermė – saugoti, atkurti ir gausinti žaliąjį Lietuvos turtą. Pasak Girininkų bendrijos tarybos pirmininko Raimondo Juzikio, pastaraisiais metais didėjo neteisėtų miško kirtimų ir pagamintos medienos grobimų atvejų, todėl ateityje girininkai turės užtikrinti miško apsaugą ne tik nuo miško kenkėjų bei ligų, bet ir nuo vagių.

Šiuo metu daugiau kaip 1 mln. valstybinių miškų prižiūri ir saugo per 400 girininkų, tiek pat jų pavaduotojų ir beveik tris kartus daugiau eigulių. Miškų urėdijose yra 402 girininkijos (vidutinis jų plotas – 3,3 tūkst.ha) ir 1193 eiguvos (vidutinis plotas – 1,1 tūkst. ha). Šių metų pradžioje urėdijoms buvo perduoti ir nacionalinių parkų miškai (11 girininkijų ir 28 eiguvos).

Nors šalyje didėja privačių miškų plotai, girininko atsakomybė ir vaidmuo nė kiek nesumažėjo. Dauguma privačių miškų savininkų dar neturi elementarių miškininkystės žinių ir galimybių tvarkyti savo miškus, todėl ant girininko pečių gula jų švietimas, konsultavimas ir kitos paslaugos, privačių miškų sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga.

Nepriklausomi užsienio ekspertai pripažįsta, kad mūsų miškai tvarkomi pagal tarptautinius standartus, o valstybinėje miškų žinyboje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Aplinkos ministerija, siekdama socialiai apsaugoti valstybinius miškų pareigūnus, tuo pačiu ir girininkus, numato parengti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų jų socialines garantijas, t. y. privalomą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų tarnybos metu. Planuojama parengti ir valstybinių miškų pareigūnų nuostatus ir juose numatyti pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius bei šių išmokų mokėjimo tvarką. Taip pat numatyta paruošti Vyriausybės nutarimo projektą, kad profesinių ligų sąrašas būtų papildytas erkiniu encefalitu ir Laimo liga.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 60